Baltojo oželio šventė

23593413_1655465854520664_4157549556212386640_o

Lapkričio 10 dieną etnokultūros būrelio mokiniai, mažieji piemenukai, kartu su mokytoja, šurmuliavo Baltojo oželio šventėje. Gražiomis dainomis, apeigomis, žaidimais jie kvietė žiemą ir linksminosi. Atėjęs piemuo, pamokė, kad pats geriausias būrimo būdas – balto ožio vedimas apie beržą. Vaikai išpuošė oželį kaspinėliais, žolynėliais ir vedė oželį apie beržus. Oželis bliovė, spardėsi, muistėsi, prakaitavo ir vis žiūrėjo į šiaurę – „pranešdamas“, kad greit ateis žiema ir bus ji šalta.

Senovės lietuviai, būdami žemdirbiai, ypatingą dėmesį skyrė ne tik gamtai, aplinkai, bet ir gyvulėliams. Ne visada po šventojo Martyno laukus užklodavo sniegas. Gyvuliai buvo ganomi net ligi visų šventųjų, kartais ir ilgiau. Piemenėliai nekantriai laukdavo pašalo. Kad greičiau pasnigtų, apie baltą pamiškės beržą vesdavo baltą oželį. Smagios ir įdomios piemenėlių išdaigos: žaidimuose ir burtuose slypi baltiškoji tautos praeitis, kultūros atspindžiai.
Šiandien Baltojo oželio diena susijusi ir su Adventu – žiemos ir Šventų Kalėdų laukimu.

Paskutinis atnaujinimas: 2017-11-24